Atsimenu, kai su mama važiuodavome į turgų, prieš pirkdama drabužį ji visada perskaitydavo etiketę ir (!) pirkdavo tik radusi joje medvilnės. Ilgus metus ir aš naudojau šią apsipirkinėjimo „techniką“, kol bėgant metams supratau, jog tai, ką įsivaizdavau „žinanti“, yra labai mažai…

Medvilnė – populiariausias natūralaus pluošto audinys pasaulyje. Būtų sunku surasti drabužį, kurio sudėtyje nebūtų bent trupučio medvilnės – ją gamintojai maišo su įvairiausiais pluoštais, taip sukurdami naujus audinius. 

Taip pat, medvilnė yra augalas, mėgstantis subtropinį klimatą, todėl daugiausiai jo užauginama JAV, Kinijoje, Indijoje, Pakistane bei Australijoje. Tam, kad medvilnė augtų, jai reikalingas gerai sudrėkintas, gausiai azotu patręštas dirvožemis. Pavyzdžiui, vieneriems medvilniniams marškinėliams pagaminti reikia apytikriai 2700 litrų vandens. Tiek žmogus galėtų išgerti per 900 dienų.

„Tamsioji mėnulio pusė“ 

OTA (Organic Trade Associasion), atsižvelgdami į insekticidų sunaudojimo kiekį, medvilnę laiko „purviniausiu pasaulio pasėliu“. EFJ (Environmental Justice Foundation) skelbia, kad medvilnei auginti sunaudojama 2.5%visos pasaulyje dirbamos žemės (apie 35 milijonai hektarų žemės yra kultivuojama medvilnės pramonės) ir net 16% žemės insekticidų. 

Gausus chemijos naudojimas teršia vandenis, o tai griauna ekosistemą – kenkia ne tik florai ir faunai, bet ir žmonių sveikatai. Šiaurės Karolinoje, kur medvilnės pramonė yra didžiulė, rudenį žmonės kenčia nuo „medvilnės gripo“, sukeliančio galvos skausmus ir netgi astmos priepuolius. 

Svarbu žinoti ir tai, kad medvilnės išgavimas reikalauja daug sunkaus fizinio darbo. Tokiose šalyse kaip Pakistanas, kur medvilnė vadinama „baltuoju auksu“, vis dar egzistuoja ne tik priverstinis, bet ir vaikų darbas. Dirbantiems laukuose vis dar trūksta priemonių, apsaugančių nuo nuodingų pesticidų patekimo į kvėpavimo takus. Be to, užmokestis už tokį darbą dažniausiai nesiekia minimalaus atlygio.

Atsakingi augintojai/gamintojai

Ieškantiems alternatyvų noriu glaustai papasakoti apie organiškos medvilnės gamintojus. Keli esminiai faktai:

• Organiškos medvilnės augintojai nenaudoja pesticidų, o norėdami išvengti kenkėjų, pasitelkia natūralias technikas, pavyzdžiui, paleidžia pasėliams naudingus vabaliukus į medvilnės laukus. 
• Organiška medvilnė yra auginama vietose, kur yra natūraliai drėgna, todėl gamybai sunaudojama žymiai mažiau vandens. 
• Organiško ūkininkavimo dėka nenukenčia darbuotojų sveikata, gamta, gyvūnai ir šalia medvilnės laukų gyvenantys žmonės. Tokios medvilnės sėklos yra pigesnės, o tai padeda ūkininkams išvengti skurdo bei bado.

Tiesa, kol kas mažiau nei 1% rinkoje parduodamos medvilnės yra pagaminta organiniu būdu. Be to,  po nurinkimo medvilnė gali būti nesaugiai apdirbama, pasitelkiant daugybę chemikalų, įskaitant ir formaldehidą. Todėl labai svarbu įsitikinti, ar audinys, kurį renkatės, iš tiesų yra organiškas. 

Medvilnės kontrolę vykdo tarptautinė asociacija GOTS (Global Organic Textile Standards). Jie patikrina, ar medvilnė tikrai atitinka organiškumo standartus, pradedant nurinkimu ir baigiant įpakavimu. 

Jeigu ant audinio ar drabužio etiketės radote ženklinimą „OEKO-TEX® Standard 100“, galite būti ramūs, jog renkatės nekenksmingą arba sveikesnį gaminį. „OEKO-TEX“ yra visuotinai pripažinta testavimų ir sertifikavimo sistema, kontroliuojanti kenksmingų medžiagų normas produkcijoje. Mūsų el. parduotuvėje taip pat galite rasti audinių, kurie turi OEKO-TEX Standart 100 ženklinimą arba yra pagaminti iš organinės medvilnės.

Atsakingas vartojimas

Maxine Bédat, The New Standard Institute įkūrėja, išskiria penkis punktus, padedančius tapti atsakingesniu vartotoju (visą video galite pamatyti čia): 

1. Patikrink etiketes.
2. Prieš perkant, patikrink siūles: jei jos irsta jau persirengimo kabinoje, tai – blogas ženklas.
3. Įsitikink, jog drabužis tau tikrai patinka ir, svarbiausia, tinka.
4. Nedvejok paklaust, ar prekės ženklas tvarus, kas ir kur pagamino mano drabužį.
5. Kainą vertink pagal tai, kiek drabužis tarnaus. 

Šie keli patarimai – kelio į sąmoningesnį vartojimą pradžia. Tai reiškia tuštesnes spintas, švaresnę aplinką ir ramesnę sąžinę.

Jeigu apie mados pramonę norisi sužinoti dar daugiau, rekomenduoju pažiūrėti 2015 metais sukurtą dokumentinį filmą „The True Cost“. Šis filmas gali pakeisti jūsų požiūrį į daugelį populiarių prekinių ženklų, tokių kaip „Zara“ ar „H&M”.