Cupro – tai lengvai krintantis, itin malonus bei švelnus naujos kartos dirbtinis audinys. Savo savybėmis jis primena šilką, tik yra gerokai pigesnis, lengviau prižiūrimas. Apie šį pluoštą sužinojau gal prieš penkerius metus, skaitydama internete įvairius tekstilės „blog’us“. 

Japonijoje prieš daugiau nei gerą šimtmetį pradėtas gaminti cupro (arba Cuprammonium rayon, Amonia silk, Bemberg) – vis dar naujas atradinys Europoje. Lietuviškuose portaluose ar internetinėse parduotuvėse galime aptikti pavienius (neoficialius) „kupra“ ar „kupro“ vertimus.

Kad būtų aiškiau, cupro (kaip ir viskozė) yra perdirbta celiuliozė, gaminama iš chemiškai apdorotų medvilnės atliekų.

…dar didesnio aiškumo dėlei verta paminėti, kad…

– Augalinis pluoštas dažniausiai būna celiuliozinis (kaip medvilnė, linas, džiutas, kanapės), o gyvulinis – baltyminis (kaip avies, ožkos vilna, šilkaverpių šilkas). 

– Audiniai, kurie gaunami iš natūralių žaliavų (pavyzdžiui, medienos celiuliozės, sojų pupelių ir kt.), tačiau chemiškai modifikuojami, apdirbdami, yra vadinami „dirbtiniais“ (kaip viskozė, perdirbto bambuko pluoštas ir kt.)

Kadangi cupro sudėtyje nėra jokių gyvūninės kilmės šalutinių produktų, šis audinys yra linksniuojamas kaip „veganinis šilkas“ ir idealiai tinka siūti suknelėms, marškiniams, sijonams, kelnėms, kombinezonams ir pan.

Cupro savybės:

• Maloniai priglunda prie kūno;
• Vėsesnis, geriau kvėpuoja nei šilkas;
• Lengvai valomas (galima skalbti skalbimo mašinoje, tik neaukštoje, 30ºC temperatūroje);
• Elastingas;
• Gerai maišosi su kitais pluoštais (beje, dažniausiai audiniuose sutinkamas šių dviejų giminingų pluoštų – viskozės ir cupro – mišinys).

Ar cupro yra tvarus, ekologiškas? Nuomonės smarkiai skiriasi. 

Viena vertus, cupro gaminamas iš medvilnės atliekų, vadinasi, mažina bendrą atliekų taršą; be to, šios atliekos – 100 proc. natūralios, todėl yra biologiškai skaidomos; panašiai kaip iš eukaliptų gaminamo liocelio, cupro gamyboje naudojamą vandenį galima naudoti pakartotinai; taip pat, galutinį produktą – dirbtinį audinį – galima skalbti vandenyje (cupro nereikalauja cheminio valymo).

Kita vertus, cupro gamybos procesas – gan sudėtingas; jame naudojami chemikalai (amonis, varis ir natrio hidroksidas), jei utilizuojami netinkamai, gali turėti neigiamų pasekmių aplinkai; svarbu ir tai, kad gautas perdirbinys (nors gaminamas iš natūralių medžiagų) jau nebėra biologiškai skaidomas produktas, vadinasi, virsta dar viena taršia medžiaga (dėl ko diskutuojama, ar cupro yra natūralus dirbtinis, ar visgi labiau sintetinis audinys).

Taigi, gal cupro ir nėra pats ekologiškiausias ar tvariausias pluoštas, bet šiandieninis pasaulis vis labiau ieško būdų ir galimybių, kaip pagaminti praktiškus, patogius, malonius kūnui audinius gamtai draugiškesniais būdais. Galbūt šio audinio gamybos technologiniai sprendimai peraugs į kažką tvaresnio ir draugiškesnio gamtai?